Kaip vyksta tradicinis „protų šturmas”? Susirinkę žmonės siūlo ir čia pat gyvai aptaria savo idėjas, kaip spręsti problemą ar vykdyti projektą. Tokia geriausio sprendimo paieška remiasi išmintimi, jog „ginčuose gimsta tiesa”. Idėja labai gera, tačiau ar pati tiesos radimo metodika yra tinkama? Čia neretai koją gali pakišti ne tik kultūriniai diskusijos dalyvių skirtumai, tačiau ir kiekvieno būdo bruožai. Kokie gali būti tradicinio protų šturmo trūkumai? „Pamestos” mintys, neišsakytos mintys, neįvertintos mintys.

– Mintys pametamos, kai nespėjama jų užrašyti.
– Mintys neišsakomos, kuomet dalyvis kuklesnis (ne toks rėksmingas) ar nesulaukia savo eilės pasisakyti, kultūriškai jam įprasta pasisakyti tik po vyresniųjų.
– Mintys neįvertinamos, kai jas išsako menkesnio autoriteto ar žemesnių pareigų žmogus. Ypač – jei jos nesutampa su įtakingesnio kolegos mintimis. Arba kai jis pats pagalvoja, kad palyginus su kitais, jo mintis nieko verta.

Protų šturmas rašymo būdu (brainwriting) – tai į tradicinį protų šturmą panaši procedūra, tačiau atliekama raštu. Aplink stalą susėdusiems dalyviams išdalijami skirtingų spalvų rašikliai ir popieriaus lapai. Paskelbiama tema – kiekvienas savo lape trumpai išdėsto savo mintį ir siunčia jį partneriui dešinėje – šis tą mintį papildo (arba jei neturi ką pridurti, siunčia lapą toliau). Kai lapas su pirmine idėja apkeliauja visą ratą, „žaidimas” stabdomas – daromas apibendrinimas, kuri idėja visiems patiko labiausiai, bei ta idėja plėtojama žodžiu. Diskusiją sukvietęs žmogus užsirašo jos eigą.

Tokiu būdu eliminuojami pagrindiniai tradicinio protų šturmo vien žodžiu trūkumai, visi turi realią galimybę ne tik išdėstyti savo idėją, bet ir papildyti kolegų mintis, taip pat užtikrinamas minčių autorystės atsekamumas – būtent dėl to naudojami skirtingų spalvų rašikliai.

Žinote geresnį būdą ar galite papildyti šį? Nesidrovėdami komentuokite!