Ar tikrai „iš gamintojo“pigiau?

Jau esame įpratę, kad „firminėse parduotuvėse“ savos gamybos produkcija dažniausiai pigesnė. Natūralu, nes pelno dalies nesigviešia tarpininkai, mažesni transportavimo kaštai ir t.t. Skamba išties logiškai – jei perku iš gamintojo, vadinasi taupau.

Tinklinės rinkodaros propaguotojai žengė dar toliau,  taupymo viziją sustiprindami argumentais, jog iš prekės patekimo pas vartotoją grandies yra pašalintos kone visos „tarpinės stotelės“, didinančios jos kainą – transportavimo, sandėliavimo, administravimo kaštai. Negana to, užsisakant tiesiai iš gamintojo taupomas laikas, kurį kasdieniame versle sugaištų tarpininkai.
Apie masto ekonomiją bent girdėję žmonės negalėtų tuo patikėti – kaip gali mažmeninė prekyba išsibarsčiusiems ir nestabiliu dažnumu užsakymus teikiantiems žmonėms siūlyti prekes žemesne savikaina, nei tradicinio modelio prekybos sistemos? Na, bet jeigu išties pigiau, tai logiškasis vidinis „aš“ gali ir patylėti.

Pagaliau išaiškinęs visas prekės gyvavimo laiko subtilybes, platintojas išduoda kainą – pavyzdžiui, indų ploviklio buteliukas kainuoja per 30 litų, dantų pastos tūbelė – apie 20. Vitaminas C kainuoja apie 80 litų, Omega 3 – per 120 litų ir pan. Nenuostabu, jog prabudo jūsų vidinis „logiškasis aš“ – juk tai visai neatrodo pigu (ar, juo labiau, pigiau nei kiti panašūs produktai).

Fantastinės prekių savybės

„Amway“ rekomenduojantis draugas nenustebęs dėl tokios jūsų reakcijos. Argumentacija paprasta – visi šie produktai yra visiškai kitokie, nei prekybos centruose sutinkama produkcija. Yra bent trys aspektai, kurie visi ir kiekvienas atskirai yra svarbesni nei iš pirmo žvilgsnio didesnė kaina.
Pirmiausiai – produktai yra koncentruoti. Tarkim atskiedus indų ploviklio buteliuką gautume net daugiau ploviklio už tą pačią prekybos centruose įprastą kainą. Logiška? Tačiau jau net Vilaribos ir Vilabadžo kaimų gyventojams aišku, kad ir kiti populiariasi plovikliai yra koncentruoti. Taip pat būtų labai įdomu pamatyti, kaip skiedžiamas muilas arba dantų pasta. Arba rekomenduojama dienos norma vitamino C. Arba kava.

Antrasis argumentas – produkcija yra unikali tuo, jog neturi vos ne jokių neigiamų savybių ar galimų šalutinių efektų, kaip ja benaudotumei. Negana to, ji tiek įvairiapusė, jog ją galima naudoti ne pagal paskirtį. „Yra žmonių, – nuogirdomis dalinasi pardavėjai, – kurie indų ploviklį geria pagirioms!” Taip pat gajus mitas, kad tuo pačiu indų plovikliu galima laistyti gėles, esą veikia kaip trąša ir naikina ligas, gydo skrandžio opas (!), o dantų pasta padeda lieknėti. Vėl pabudo kritinis mastymas? “Net V.Adamkus naudoja “Amway” vitaminus, kaip ir dauguma sveikų ir sėkmingų amerikiečių”,  – ši žinia tikrai turėtų nuginkluoti didžiausią skeptiką. Ar tai tiesa? Ar V.Adamkaus buvo atsiklausta, prieš padarant jį “Amway” reklaminiu veidu?

Juk neveltui amerikiečių išmintis teigia “aš ne toks turtingas, kad pirkčiau pigius daiktus”, reziumuoja platintojas. O amerikiečiai – protinga, ilgaamžė ir turtinga tauta. Geriau iš pradžių sumokėti šiek tiek daugiau, bet už geresnį produktą, kurio ir užtenka ilgesniam laikui, ir kurio veikimas geresnis. Juo labiau, jei jis dar ir ekologiškas.

Aplinkosauga, ekologija ir kiti „žali“ dalykai

Ne itin tvirtą antrąjį argumentą sustiprina žinia, jog jums siūloma produkcija yra ekologiška, natūrali, pagaminta nenaudojant chemijos – būtent todėl jį ir galima gerti ar lieti gėles. Ji gaminama iš palmių aliejaus, acerolos vaisių ir kitų natūralių medžiagų, kurios visiškai nekenksmingos. Dar vienas platintojų mitas teigia, jog virš “Amway” žaliavinės produkcijos laukų net neskraido lėktuvai, kad ji būtų kuo sveikesnė ir natūralesnė.

Žaliasis plovimas (greenwashing – angl.) reiškia klaidinančios informacijos pateikimą, siekiant sukurti teigiamą visuomeninį ar ekologinį veiklos ar prekės įvaizdį. Terminas pradėtas naudoti XXa. pabaigoje, kai gamintojai ėmė suvokti, jog gali virtualiai padidinti savo paslaugų ir prekių vertę, paskelbę, jog jos yra ekologiškos, “žalios”, “bio”, “natūralios” ar pan.

Pasak Europos Komisijos, norėdami, jog produktai būtų pripažįstami ir pažymėti ES ar nacionaliniais ES šalių ekologinės gamybos logotipu ir ženklu, gamintojai turi laikytis tam tikrų reikalavimų, o VISI prekės gamybos etapai turi būti reguliariai tikrinami ir sertifikuojami. Negana to, pagal įstatymą ant visų produktų, kurie paženklinti kaip ekologiški, turi būti nurodomas juos tikrinusios kontrolinės įstaigos pavadinimas arba kodas. Tik gamintojui ar perdirbėjui suteikus ekologinės gamybos sertifikatą, produkciją leidžiama ženklinti ir reklamuoti kaip ekologišką.
Pati „Amway“ kompanija oficialioje informacijoje, skirtingai nei platintojai, neteigia, jog visi jos produktai yra ekologiški, ar turi tai įrodančius sertifikatus. Bent Europos Sąjungoje jie ir negalėtų to teigti, mat tuomet tai reikštų, kad produkcijoje ne mažiau kaip 95% sudedamųjų dalių pagaminta ekologinės gamybos būdu.

Pavyzdžiui, “Nutrilite” vitamino C sudėtyje yra 11% acerolos (vyšnių) vaisių koncentrato, o visa kita – saldikliai (kurių irgi negali būti ekologiškoje produkcijoje) sorbitolis E420, magnio stearatas E572, silicio dioksidas E551, celiuliozė – E460, krakmolas ir pan. Na, gal bent jau šiuos preparatus irgi galima „skiesti“? „Amway“ Omega-3 kapsulėse EPA ir DHA sočiųjų rūgščių yra 300 mg, tuo tarpu kai gydytojų rekomenduojama dozė – 850 mg. Vadinasi, vietoj vienos kapsulės reikėtų gerti bent tris.

Teisybės dėlei reikia paminėti, jog „Nutrilite“ kompanija turi „organinio auginimo“ sertifikatą nuo 2002 metų. Tai reiškia, jog jų žaliavinė produkcija auginama natūraliu, organiniu būdu, ne vatoje, ne augimo tirpale ar pan.

Gal ir neekologiška, bet bent ne chemija

Kalbantis su „Amway“ rekomenduojančiu žmogumi jis sutiko, kad gal produkcija ir „nevisai ekologiška“, bet vis tiek geresnė nei „cheminiai“ prekybos centrų ar vaistinių analogai. Geresnė tiek juos naudojančiam žmogui, tiek motulei Žemei. Juk natūralu – „Amway“ indų ploviklis iš palmių aliejaus, o kiti – „chemija“. Įdomu, kiek palmių panaudojama, kad būtų pagaminta tiek koncentruoto ploviklio? Pažiūrėkime į gaminio etiketę, ir palyginkime su „Vilariboje“ populiariu „Fairy“. Abu gaminius sudaro tos pačios medžiagos: mažiau nei po 30% anijoninių ir nejoninių paviršiaus medžiagų, kvapikliai, limonenas. Skirtingai nuo „Fairy“, „Amway“ ploviklyje yra metil-chloro-izotiazolinono ir metil-izotiazolinono (konservanto, žinomo Kathon CG vardu). Ši cheminė kombinacija buvo plačiai naudojama kosmetikoje, tačiau pastaruoju metu jos atsisakoma dėl dirginančių savybių, arba net cheminio nudegimo pavojaus, jei koncentracija bus per didelė ir/arba sąlytis su oda – per ilgas. Ploviklyje “Fairy” vietoj Kathon CG rasime benzisotiazolino, fenoksietanolio, geraniolo. Labiau nesigilinant reziumuosiu, jog negerčiau nei vieno, nei kito produkto.

Dantų pasta „Glister“, tikina pardavėjai, taip pat jei ne ekologiška, tai bent jau ne „cheminė“, kaip prekybos centruose randama „Blend-a-med“ ar net ir brangesnioji „Sensodyne“. Palyginkime sudėtis – visose trijose randame identiškus komponentus: vandenį, sorbitolį, silicio dioksidą (hydrated silica), gliceriną, sodos sachariną, ksantano gumą, sodos sachariną ir t.t. Pažymėtina, kad tik „Sensodyne“ neturi dažiklių ir putojimą skatinančių medžiagų. Tik „Amway“ pastoje randame konservantų propilparabeno ir metilparabeno, dar žinomo kaip E218, kurio nerekomanduojama naudoti alergiškiems žmonėms.

Vartotojų teisių apsauga

Kaip jau minėta anksčiau, „Amway“ vitaminai ir maisto papildai notifikuoti Lietuvoje tik prieš porą mėnesių, nors prekyba jais vyksta jau daugiau nei dešimtmetį. Ant pakuočių ar internete nurodomas artimiausias platintojo adresas –  RAB „Amway Polska Sp. Z.o.o.“ Varšuvoje. Kas ir kaip Lietuvoje gintų be pirkimo dokumentų įsigijusius ir nuo produkcijos nukentėjusius žmones, neaišku. O rizika, bent teorinė, tikrai yra, juo labiau kai patys platintojai kaltina vieni kitus į Lietuvą produktus vežant nelegaliai ir neaiškios kokybės. Kompanija skelbia 100% pasitenkinimo garantiją – jei nepatiks produktas, pirkėjui bus grąžinti pinigai. Tačiau kas juos grąžins? Kas prisiims civilinę atsakomybę, jei jūsų vaikas pasijus blogai, suvalgęs saują vitaminų tablečių? Apie kompanijos atėjimą į Lietuvą ir verslo tapimą skaidriu karts nuo karto užsimenama jau keletą metų, tačiau tai vis lieka kalbomis.

Kai kurie „amerikietiškos svajonės“ ir „Amway“ propaguotojai ir po šių argumentų išlieka ramūs. Jų manymu, produkcija yra tokia, kokia yra, galbūt ne blogesnė ar ne geresnė nai konkurentų, o dėl netikusių pristatymų netiesos ar fantastinių savybių kalti neprofesionalūs jus kalbinę pardavėjai. Visa informacija apie „Amway“ yra internete, o maisto papildų informaciniai lapeliai (nuo 2010 08) – valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje http://www.vvspt.lt/maisto-papildai/index.php?search=amway

Tikroji priežastis, pasakys jie, kodėl reikėtų rinktis „Amway“ – galimybė ne tik vartoti produktus, bet ir tapti „kompanijos bendrasavininku“ – net nuo kiekvienos sau nupirktos prekės gauti pelno procentą, sukurti ir plėsti savo klientų tinklą, ir jau netrukus užsitikrinti garantuotas „pasyviasias pajamas“ – kompanija iki jūsų gyvenimo pabaigos jums mokės dalį nuo pardavimų, o vėliau jūsų „verslą“ (išmokas) paveldės vaikai. Tačiau ar tikrai taip yra? Ar tikrai dauguma „Amway“ daugiapakopės tinklinės rinkodaros dalyvių turi naudos iš to, jog užsiima šia veikla?

Atsakymą rasite trečiajame serijos apie „Amway“ straipsnyje – pasyvių pajamų lūkesčiai.