“Watch your language!”, arba galvokite, ką (ir kaip) sakote

Visi žinome apie “kalbos šiukšles”, kurias dažnai naudojame, to net nepastebėdami, ir kurios labai erzina aplinkinius, arba, geriausiu atveju, sudaro blogą nuomonę apie jus. Tų žodelių ir posakių spektras prasideda tipiniais “amerikoniškais” mykimais “a…aaa…a”, ir baigiasi svetimybėmis ir vertalais “turėti gerą laiką”, “tipo”, “šarminga” ir pan.

Tačiau be vien tik nepageidaujamų “šiukšlyčių” egzistuoja ir ištisi kalbos konstruktai, kurie, gal ne taip smarkiai “krenta į ausį”, tačiau gali negatyviai nuteikti pašnekovą. Kas tai galėtų būti? Deja, kadangi norminės kalbos taisyklės čia bejėgės, viskas priklauso nuo situacijos. Aišku, protingas žmogus tą situaciją nesunkiai supras, jei tik įdės nors kruopelę pastangų.

Kadangi jau esate čia, vadinasi, domitės lyderyste (na, arba Amway produktais, dėl kurių gausaus paminėjimo poroje įrašų Google kasdien čia atsiunčia Placebo ištroškusios liaudies). Taigi, “klišės”, erzinančios lyderį, gali būti šios: “ir nieko čia nepadarysi, yra kaip yra”, arba – “tu gi jį (mane) žinai, jis (aš) nieko su savimi negali padaryti” ir pan. Bėjėgiškas veblenimas, kaltę suverčiant aplinkybėms, aplinkai, genams, apvaizdai, orui ir t.t.

Darbinėje aplinkoje į klausimą “Ar… ?” neretai pasitaiko erzinantys atsakymai “Ne, nes…” ir penkių minučių teisinimasis, kodėl nutiko NE. Jei klausėjui bus įdomu, kodėl nutiko NE rezultatas, jis juk to paklaus?

Susirinkimuose laiką gaišina neteisingai išmoktas ir ne vietoje taikomas “sumuštinio” principas, kuomet “gerai – blogai – gerai” naudojama ne atgaliniam ryšiui, o diskusijai vystyti. Taip, aš visiškai su jumis sutinku, labai gerai pastebėta… BET aš visiškai nesutinku, nes reikia daryti visai kitaip – o būtent… Bet šiaip labai gerai pastebėta, iškėlėte gerą mintį… Po tokio “sumuštinio” kiti susirinkimo dalyviai gailisi to 66% veltui praėjusio laiko.

Apsimestinis “juk nenorite pasakyti, kad…” ir akivaizdaus prieštaravimo išsakymas, tik tam, kad neva sustiprinti savo argumentus. Pavyzdžiui, diskutuojant apie miesto transporto pertvarką, nereikėtų klausti “Ar tik jūs nesiūlote panaikinti viešąjį susisiekimą ir paskandinti miestą chaose ir tamsybėse?” NE, NIEKAS TO NESIŪLO, bet kadangi klausimas nuskamba taip, lyg klausėjas būtų visiškas neišmanėlis, aiškinimo procesas prasideda iš naujo…

Na ir paskutinis patarimas – kontroliuokite save, kokius juokelius ar mėgstamas frazes dažnai naudojate ar jau kartą panaudojote toje aplinkoje. Anglų kalboje “on the other hand” visus užkniso taip, jog kažkuris prezidentas (tingiu googlint) net pajuokavo, jog norėtų vienarankio patarėjo – gal nors tas nekartotų jam nusibodusio ir niekaip nuspręsti nepadedančio “on the other hand”.

Lietuviškame vadybos pasaulyje “bullshit-bingo” žaidimo laukeliuose puikuojasi “pridėtinė vertė”, “sukurti vertę”, “didinti pasitenkinimą”, “lojalinimas”, “kliento patirtis” ir pan. terminai. Pagalvokite, ar jie nėra įgrisę jūsų pašnekovams, prieš naudodami 😉