Kintanti darbo rinka, darbuotojų “pasiūla” verčia prisitaikyti darbdavius – ir, sprendžiant iš žiniasklaidos antraščių, ne vien IT srityje. Aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumu skundžiasi inžinerinės pakraipos bendrovės, kuriose darbuotojams reikia specifinių, sunkiai gaunamų, žinių. Tokios darbo rinkos sąlygos, kurias sukėlė eilę metų vykęs “humanitarų” rengimo perteklius, lankstesniems “inžinieriams” – tikras rojus. Suvokęs naująją realybę gali ne tik padoriai uždirbti, bet ir palypėti ant aukštesnio Maslow piramidės laiptelio, patenkindamas kitus, dar ir svarbesnius poreikius.

Štai čia ir susiduriama su problema – darbdaviai, norom nenorom įsisamoninę būtinybę darbo užmokesčiu konkuruoti ne tik su to kaimo, rajono ar miesto darbo užmokesčio vidurkiu, tačiau tolėliau dažnai nepažengia. Todėl ir tenka girdėti nusivylimo šūksnius “taigi šitiek moku, o jam vis tiek negerai”, “uždirba tikrai nemažiau už kitus tokius specialistus, ir vistiek išėjo – nieko jis ten daugiau negaus”.

Kaskart išgirdus šias dejones norisi užsidengti veidą ranka (“facepalm’inti, kaip sakoma šiuolaikiškai). Nepulsiu dėstyti, kas yra motyvacija, poreikių piramidė ir kitos “teorinės nesamonės”, kaip jas vadina tie, kurie skundžiasi nedėkingais, nors ir daug uždirbančiais specialistais. Jei jūs vienas jų – jums skirtas elementarus, “rinkos dėsniais” paremtas paaiškinimas – vadinasi kitur geriau, ir JŪS KLYDOTE, vertindami darbuotojo poreikius ir jūsų siūlomus privalumus, lyginant su “konkurentais”.

Dažniausiai toks paaiškinimas padeda – nes ir labiausiai užsispyręs ir psichologinius išvedžiojimus niekinantis vadovas turi EGO ir supranta grėsmę jam. Jei “brangiai nusipirktas darbuotojas” pabėgo, nes JŪSŲ ĮMONĖ YRA TIESIOG BLOGESNĖ, NEI KONKURENTŲ (šiuo atveju konkuruojančių dėl to darbuotojo, nors neretai ir tiesioginių konkurentų rinkoje). Ne darbuotojas dėl to kaltas, o jūs pats, jūsų įmonė – ji yra kalta, ir skųstis, mielas vadove, reikia nebent taip – “AŠ pralaimėjau, nesugebėjau sukurt tokios aplinkos, kurioje norėtų ir liktų darbuotojai”. Ne aplinka kalta, o pats, tik pats.

Tikriausiai tikėjotės, kad rasite 10 būdų sąrašą, ką daryti? Realiai jų yra 1. Arba milijonas. Bet pirmasis ir pats svarbiausias žingsnis – “keep it real”. Nenuvertinkite savo atsakomybės – realiai vertinkite aplinką ir tobulėkite kartu. Nepakanka vien darbo pasiūlyme parašyti “visos socialinės garantijos”. Tai tiesiog reiškia, kad nenusikalstate prieš valstybę. Taip pat negana tik parašyti “puikus kolektyvas” ar “tobulėjimo galimybės” – nes tai reikia įrodinėti kasdienėje veikloje, o ne vien deklaruoti. Bet ir to negana. Šiuos privalumus siūlo dauguma. Analizuokite darbo rinką ir darbuotojams suteikite daugiau, nei vidurkis – tik tuomet galėsite tikėtis mažesnio, nei vidutinis “čiurno” (churn – darbuotojų kaita, angl.) Būsite geriausias – turėsite mažiausią kaitą. Paprasta kaip 2×2.

Na, o jei nėra galimybių “tiek visko duoti” – tai, kaip ir kiekvienoje srityje, reikia tobulėti – arba bent jau nereikia skųstis … savimi 😉