Mums numetamas dar vienas “gardus kasnelis” – žinutė “Alfoje”, jog minimalus užmokestis Lietuvoje yra vienas mažiausių Europoje. Mažesnis tik keliose valstybėse, tuo tarpu didesnis – ir net po keletą kartų – Anglijoje, Prancūzijoje, Belgijoje. Tačiau ar ši žinutė suteikia pakankamo pagrindo eilinį kartą piktintis valdžia, savo valstybe, Kubiliumi?

Bent kiek labiau išprusęs žmogus norėtų pasiskaityti ir pirminio šaltinio informaciją – Eurostat duomenis. O jie toli gražu nėra vienareikšmiai. Įdomu tai, jog daugelyje ES šalių APSKRITAI NETAIKOMAS minimalus darbo užmokestis – vadinasi jis gali būt ir 1000, ir 500, ir 1 euras – kiek tik tarpusavyje sutaria darbdavys ir darbuotojas.

Oficialusis Eurostat puslapis – http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php/Minimum_wage_statistics pateikia ne tik statistiką, bet ir žemėlapį, kaip pasiskirsto minimalus atlygis.

Dar įdomiau – nors pagal minimalų uždarbį esame “uodegoje”, tačiau Eurostat pažymi, jog lyginant “perkamąją galią” (tai, kiek ta minimali alga verta prekėmis) – jau imame lenkti latvius ir estus. Lyginant minimalios ir vidutinės algos santykį, rodikliai dar pagerėja – esame tvirti vidutiniokai.

Nesiimu spręsti, kas dėl to “kaltas” ir ar tai yra gerai ar blogai, tiesiog atkreipiu dėmesį į statistikos pateikimo “vingrybes” bei mūsų pačių (bei žiniasklaidos) formuojamą nuomonę, kad viskas pas mus visuomet blogiausiai.