Skaitymo nauda lyderiui

Tikiu, kad net neverta gaišti laiko įtikinėjant jus skaitymo nauda. Akivaizdu, kad ją žinote ar bent nujaučiate, jeigu jau skaitote šias eilutes. Tačiau pačiam man labai patiko “Forbes” autorės Kelsey Meyer straipsnis “Kodėl lyderiai turi skaityti”, kurio įžvalgomis, perleistomis per savo požiūrio prizmę, ir noriu pasidalinti. Galbūt praleisiu mani savaime suprantamus aspektus, kad skaitymas plečia akiratį ir t.t, o koncentruosiuosi į lyderystės, bendradarbiavimo aspektus, kuriuos stiprina, vysto įprotis skaityti.

Pirmiausiai skaitymas yra naudingas jauniems lyderiams, ar besimokantiems lyderystės, nes tai padeda konkuruoti su vyresniaisiais, daugiau gyvenimo patirties turinčiais žmonėmis. Natūralu – laikui bėgant žmogus įgyja daugiau patirties, todėl jaunesniam žmogui nėra kitų būdų, kaip “pasivyti” vyresnį, negu kad tą patirtį perimti iš aplinkos – mentoriaus ar knygos. Tai ypač tinka ne grožinėms, o “profesinėms” knygoms – vadybos, lyderystės, emocinio intelekto ir kt.

Antra, lyderis ne tik profesinėje veikloje, bet ir kasdienėje aplinkoje turi būti įdomus žmogus bendrauti. Galbūt ne ekstravertas, tačiau užkalbintas kokia nors tema gebėti bent jau logiškai samprotauti tuo klausimu. Vėlgi, su amžiumi ta erudicija ateina tarsi savaime, tačiau kuo jaunesnis ateities lyderis dalyvauja pokalbyje, tuo jam sunkiau “palaikyti tempą”. Bendro išsilavinimo ugdymas daro žmogų labiau žmogum, o tik labai-žmogus gali būti lyderiu.

Trečia, knyginė patirtis geriau, nei jokios patirties. Tarkime, esate jaunas lyderis (-ė) ir turite nuspręsti, kaip pasielgti situacijoje, kurioje nesate buvę. Pavyzdžiui, kaip pravesti metinį (ugdomajį) pokalbį. Galima remtis savo ilgamete patirtimi (kurios nėra), arba knygine metodika, kurią neseniai sužinojote iš personalo valdymo “žaliems”. Arba galbūt skaitėte Jack Welch tekstą “Verslo žiniose”. Be abejo, kažkas – vis geriau negu nieko. O galbūt ši jūsų pasirinkta strategija ir bus geriausia, geresnė, nei kad patartų žilas plaukas?

Ketvirta – skaitant ir dalijantis tuo su kitais galima aplink save susikurti savo interesų arba net ir įtakos ratą – t.y. rekomendavote patikusią knygą ar straipsnį kolegai, ar pavaldiniui, ir jis jį taip pat p[erskaitė. Pirma, turėsite apie ką pasikalbėti prie kavos, antra – taip jūs jam rodote savo pasaulėžiūrą. Tačiau ne prikišamai, o “per aplink”. Juk, tarkim, šiaip iš pokalbio sunku būtų nukreipti kalbą “ką tu manai apie greituosius kreditus? Aš labai neigiamai vertinu juos imančius žmones”. Taip pat nežinome, ką apie dalyką mano kolega, tačiau iškart išreiškiame savo neigiamą poziciją. Tuo tarpu abiem perskaičius strapsnį asmeninių finansų tvarkymo klausimu, pokalbis būtų neutralesnis, tačiau padėtų abiems pusėms išsiaiškinti pozicijas. Taip pat tai galėtų būti šeimos, religijos ir kitos darbe netinkamais laikomos temos. Bet būkime atviri – nesame mes dar tiek skandinavai ar amerikiečiai, kad šis “tabu” būtų įaugę į kraują. Tad bent darykime tai elegantiškai 🙂

Taigi, galite pradėti ir nuo šio teksto – parodykite jį kolegai, ir po to tikrai galėsite jo drąsiai paklausti, ar yra temų, apie kurias su juo negalima kalbėti.