Įkvepianti lyderysė – per meno terapiją

Tikriausiai ne kartą girdėtas terminas. Lyderiai turi įkvėpti aplinkinius, būti kūrybingi, novatoriški ir pan. Tačiau iš kur patiems lyderiams semtis jėgų ir įkvėpimo? Kaip jį atrasti diena iš dienos, kaip lavinti savo kūrybiškumą?
Atsakymas – meno terapija. Galbūt terapija ne kasdiene “gydymo” prasme, tačiau tokia terapija, kuri atskleidžia užslėptus talentus, išvaduoja jausmus, atpalaiduoja nuo kasdienės įtampos persitempusį protą. Niekai? Tada pavadinkime tai įdomiu laisvalaikiu, hobiu, idėjų žvejyba ar pan.

Visgi skirtumas yra. Po atpalaiduojančio “meno terapijos” užsiėmimo jums lieka apčiuopiamas kūrybiškumo “gaminys” – jūsų idėjų, savijautos atspindys, kurį galima dar ir dar kartą prisiminti, apgalvoti, palyginti. Galų gale pasikabinti virš darbo stalo namuose.
Lyderystės prasme menas (tapyba, grafika, animacija, lipdymas iš molio ir pan.) leidžia išlaisvinti mintis, būti atviram, ir pačiam pamatyti to rezultatą. Juk kasdienėje veikloje dauguma mūsų, laikydamiesi “pripažintų ir pasitvirtinusių” metodų siekiam tikslų, kuriems įgyvendinti galima būtų imtis ir kitokių sprendimų. Dėja, bijantis smerkiamo aplinkinių požiūrio, nenoro laužyti standartus, retas pasielgia kūrybiškai.
Kūryba mene – psichologinė treniruotė, leidžianti įprasti daryti tai, ką kužda nuojauta, o ne tai, kas atrodo paprasčiausia ir jau tapo “knygine tiesa”. Juk geriausių rezultatų pasiekia būtent tie keli procentai išskirtinių, kūrybingų žmonių, o ne pilka masė robotiškaifunkcijas kartojančiųjų.

Šiek tiek istorijos – apie pačią meno terapiją. Meno terapija atsirado 1938 m, terminą pasiūlius anglų dailininkui Andrijanui Hillui. Jis, apsilankęs plaučių ligų kamuojamų žmonių ligoninėje, pajuto ten tvyrojusią (kaip ir dabar, bet kurioje gydymo įstaigoje) slogią atmosferą, pasiūlė žmonėms piešti kartu su juo. Neužilgo pastebėta, kad piešimas vyresniems žmonėms suteikia daug džiaugsmo, skatina gijimą. Kodėl tai ypač pasireiškia vyresniems žmonėms? Nes kuo toliau nuo jaunysės, tuo labiau sustabarėjama, nesiimama kūrybingų veiklų, nustojama ne tik piešti ar domėtis skirtinga muzika, kaip jaunystėje, bet ir skaityti vaizduotę lavinančias knygas, žiūrėti fantastinius filmus ir pan. Statistinis per 30 perkopęs žmogus, baigęs mokyklą ir įgijęs universitetinį išsilavinimą, visiškai suauga ir.. nustoja augti. Visomis prasmemis.

P.S. kūrybingomis veiklomis užsiimant tam skirtose nekasdienėse aplinkose, “kūrybinėse dirbtuvėse” pasiekiami dar geresni rezultatai.
P.P.S. Jei dar neįsitikinote – atsakykite į keletą klausimų:
1. Ar norėtumėte pakeisti aplinką?
2. Ar norėtumėt pamėginti atskelisti savo iki šiol nežinotų talentų?
3. Ar norėtumėt pailsėti, tiesiog pabūti su savimi ir savo mintimis?
4. Ar galėtumėte darbe nepavykusio projekto segtuvą ar gaminį tėkšti į sieną ir lyg niekur nieko imtis kito?

Sėkmės kūryboje!

Rekomenduojami leidiniai http://psichologija.suzinok.info/rekomenduojami-leidiniai/0/47
Plačiau – http://en.wikipedia.org/wiki/Art_therapy