Ko ketinate pasiekti šiais metais?

Su NLP susipažinęs skaitytojas žino, kad trokštamus dalykus reikia užsirašyti matomoje vietoje – ant kompiuterio darbastalio atvaizduoti norimo „Porsche” nuotrauką, nuoširdžiai paplepėti su viršininku per metinį pokalbį ir kitais metais tikėtis, kad darbo rezultatai atitiks sutartus, jums giedos ditirambus susirinkusi Valdyba, o garaže stovės naujas automobilis.

Deja, jei tikslai ir bus pasiekti, tai tebus mažytis žingsnis jūsų karjeros kelyje, o greičiausiai visai net ne žingsnis – vadovas tiesiog pastebės, kad „viskas neblogai, BET…”, žodžiu – darbuokis toliau. „Porsche” kaip buvo nepraktiška svajonė, taip ir liko, o viskas, kas pasikeitė yra nebent tai, jog pasenote dar vienais metais. Aišku, jei savo gyvenimą jau esate palaidoję, pasidžiaugsite, jog vaikas(ai) išmoko naują žodį, valytis užpakalį ar važiuoti dviračiu (jei metų iki 10), o jei tarp 10 ir 18 – tiesiog seksite nieko apie jūsų indėlį nesakančius įvertinimus mokykloje ir lauksite egzaminų. Bet šis tekstas ne apie tai – ir tiems, kas dar gyvena ir savo gyvenimą.

Tad kam ir ką tuomet reikia pasižadėti, kad nauji metai atneštų apčiuopiamų pasikeitimų („naudos”)? Pasižadėjimo reikia sau, tačiau daug svarbiau nei KAM, reikia žinoti, KĄ pasižadėti ir KAIP sugalvoti, ką žadėsite (ir ko norėsite). Banalu, tačiau nors ateinančių metų planavimas atrodo paprastas, daugelis neturi jokio nors kiek aiškesnio atsakymo, kaip nori „atrodyti” po metų. Geriausiu atveju įvardijami pirkinukai arba bendro pobūdžio svajonės „būti sveiku”, „išmokti naujų dalykų”, „pamatyti kažką neregėto”.

1. Įvardinkite prioritetinę sritį. Pirmasis žingsnis – kadangi negalima vienodai „arti” visais frontais, nusistatykite (ir nemeluokite paskui nei sau, nei kitiems), kur link varysite vagą. Darbas ir pinigai, sveikata ir lieknėjimas, šeima ir vaikai – keli galimi variantail Jau raukote nosį, kad taip neįmanoma, „gyvenam bla bla bla laikais, negalima bla bla bla”. Išjunkit šitą svetainę ir nebegrįžkit. Nėra jokio ryšio tarp to, ko norite siekti, ir visų tų atsikalbinėjimų. Daugumai jie kyla, nes morališkai lyg ir nori rinktis šeimą, bet vistiek dėmesį skiria darbui. Tai taip ir sakykit – skirsiu dėmesį darbui. Ko čia veblent ir teisintis? Nei aš jus pažįstu, nei man rūpi.

2. Pasirinktoje kryptyje nusistatykit savo rolę, vaidmenį. Kokį veiksmą darant jums seksis, arba ko reikia išmokti, ką padaryti, kad tai pasiektumėte. Jei sveikatinsitės ar mesit svorį, ko tam reikia? Jei skirsite daugiau dėmesio šeimai, ką veiksite? Tik sėdėt su jais ir visus gluminti „o kas čia jam/jai dabar nutiko?” naudos neduos. Nežinote, ką veikti su šeimyna? Na, čia jau problema kur kas rimtesnė. Sugalvokite!

3. Imkitės plano be išsisukinėjimų. Ai, ši pica nesiskaito, ai, šis alaus bokalas juk ne alkoholis, visi geria… Ai, šiandien užtruksiu darbe, vistiek vaikai žiūrės TV… Ai, knygos neskaitysiu, nors mačiau antraštę, jog žmonija vis mažiaus skaito, ir garsiai pasijuokiau, kad aš tai tikrai ne toks(ia) – nes turiu knygą prie lovos. C’mon…

4. Nustokite bendrauti su viskuo, kas jus tempia atgal, kas neleidžia siekti tikslo. Su tais, kas vagia laiką, kas elgiasi priešingai, nei jūs numatėt – nes psichologiškai norėsite su jais tapatintis, į akis nesakysite „ne”, o tai silpnins jūsų pasiryžimą.

5. Pašalinkite trikdžius. Daiktus, vietas ar žmones (punkte 4), kurie jums primena / neleidžia būti nauju, geresniu jumis. „Apsistatykite” daiktais, kurie jums padeda – primena tikslą, ir kuriuos bet kada galite panaudoti jam siekti (vėlgi, tai gali būti ir žmonės).