Vertybės įmonėje krizės akivaizdoje

Krizės akivaizdoje organizacijos, nesukūrusios ir neįtvirtinusios bendros vertybių sistemos rizikuoja kur kas labiau, nei tos, kurioms ši užduotis pavyko. Kodėl? Todėl, kad būtent „psichologinės” vertybės gali būti vieninteliu laikančių, sutelkenčiu faktoriumi, kuomet ne tik nelieka kitų motyvavimo galimybių (meterialiųjų), bet ir konkurentai itin agresyviai bando persivilioti geriausius darbuotojus (kartu su klientais), tik taip matydami galimybę išlikti patiems.

Organizacija, paremta ne vertybėmis neturi jokių šansu. Beprotiško augimo, premijų bei „savaiminio” pasitenkinimo darbu bei gerais rezultatais laikai praėjo. Ieškoti naujų galimybių verčia ne tik savirealizacijos stoka, bet neretai ir manymas, kad dėl sunkumų kalta organizacija, kiti jos nariai, kurie tikriausiai taip labai nesistengia, kaip pats. Juk jei visi stengtūsi vienodai smarkiai, sunkumų nebūtų sulaukta.

Nereikia vertybių painioti su iš universitetų prieš keletą metų atsinešta „tvarka”, kad visiems reikia turėti „misiją, viziją ir tikslus”, kuriuos atspausdintus kabiname priimamajame ir dedame interneto svetainėje. Juos turėdavo sukurti paskirtas nelaimėlis, kuris sąrašą tiesiog „ištraukdavo iš lubų” ar nusirašydavo nuo kitų. Vat taip vat vertybės atsiranda įmonėje. Ir visai nesvarbu, kaip yra iš tiesų. Kaip ir tame anekdote – jei ant sienos kažkas pakeverzojo trijų raidžių žodį, dar nereiškia, kad taip ir yra.

vertybes.gif

Organizacinė kultūra itin reikšminga į aptarnavimą orientuotoms organizacijoms, o jose – aukštesnį išsilavinimą turintiems darbuotojams. Ypač svarbu, kad „vidurinioji grandis” ekonominio sunkmečio laikotarpiu dėl menkos, tačiau asmeninės finansinės naudos nepridarytų didelių finansinių nuostolių savo kompanijai. Juk lengviausia konkuretą sužlugdyti būtų galima paprasčiausiai persiviliojus jo darbuotojus, pažadėjus keliais šimtais didesnes algas, negu kovojant su juo rinkoje ar bandant nupirkti. Naujų darbuotojų paieška (galvų medžiotojų paslaugos), apmokymas bei jo „pritapimas” pareikalauja bent 3-4 mėnesių bei nuo keletos iki keliolikos tūkstančių litų.

Neblogas verslo ir santuokos palyginimas – tik bendros vertybės ją išsaugo ir padeda siekti bendrų tikslų, o ne atvirkščiai. Bendrų tikslų (uždirbti) turėjimas sukuria bendras vertybes ir tvarią santuoką.

Deja daugelis vadovų to nesupranta. Ypač dabar, kuomet nebereikia darbuotojų taip sunkiai ieškoti ir kalbinti, jiems pataikauti, kaip prie porą metų, vadovai mano jog grįžta seni geri dominavimo laikai. Puikiai išmanydami rinkos dėsnius, pasiūlą ir paklausą, matydami ekonominį sunkmetį, jie gali susikoncentruoti tik į „mechaninį darbą”, įmonės atmosferą, kultūrą palikdami savo tėkmei.

Nereikia pamiršti, kad visa, kas turi būti padaryta, ir padaryta gerai, turi turėti vertybinį pagrindą žmogaus viduje, tik tada jis į veiklą įsitraukia visiškai, be prieštaravimų, tiki reikalo teisingumu. Taip ir įmonės vertybės bei kultūra – turi būti diegiama bei palaikoma nuo viršaus.